Nuo laikinojo solidarumo įnašo įvedimo iki sutelktinio finansavimo bei faktoringo šuolio ir atgimusio bankų apetito nekilnojamojo turto paskoloms – Lietuvos teisinė, finansinė ir reguliavimo aplinka nuolat keičiasi, sako ADON legal partneris Marius Matiukas.

„Gegužę priimtas laikinojo solidarumo įnašo įstatymas nustatė įnašą nuo bankų padidėjusių grynųjų palūkanų pajamų, apskaičiuojamų kaip skirtumas tarp paskolų palūkanų pajamų ir indelių palūkanų išlaidų, – pradeda M. Matiukas. – Ši tema buvo itin diskutuojama, bankai nenorėjo mokėti. Tačiau rezultatas buvo ir pozityvus – išaugo indėlių palūkanos bei jų apimtys.“

Anot jo, Lietuva dabar yra ketvirta ES pagal mažmeninių indėlių palūkanų normas, „todėl indėlių srautas smarkiai padidėjo. Prognozuojama, kad iki 2024 m. šis įnašas valstybei atneš apie 400 mln. eurų.“

Bankai peržiūrėjo ir savo strategijas nekilnojamojo turto investicijų atžvilgiu, pažymi M. Matiukas. „Iš pradžių bankai nenoriai finansavo nekilnojamojo turto projektus. Tačiau padėtis pasikeitė – bankai ne tik restruktūrizuoja esamas paskolas, bet ir vėl domisi naujomis.“ Finansavimo kaina gerokai pakito, todėl, kad finansavimas būtų įmanomas, kartais sutariama dėl ilgesnių amortizacijos grafikų, priduria jis. „Pailginus pagrindinės sumos amortizacijos laikotarpį, t. y. mažinant mėnesines įmokas ir didesnę dalį grąžinant termino pabaigoje, tas pats skolos aptarnavimo padengimo rodiklis leidžia suteikti didesnį kreditą. Nors nekilnojamojo turto finansavimas trims ar keturiems mėnesiams buvo sulėtėjęs, dabar bankai vėl skolina rinkoje įsitvirtinusiems žaidėjams.“

Lietuvoje taip pat smarkiai išaugo sutelktinis finansavimas ir naujų licencijų pagal ES sutelktinio finansavimo reglamentą išdavimas, sako M. Matiukas. „Net ir įsitvirtinusios užsienio sutelktinio finansavimo platformos pasirenka Lietuvą kaip savo veiklos centrą dėl nusistovėjusio reguliavimo ir praktikos. Per pirmus šešis šių metų mėnesius projektams surinkta 118 mln. eurų, o tuo pačiu laikotarpiu pernai – 72 mln. eurų.“

Perėjimas prie ES režimo dar labiau išplės rinką ir leis veikti visoje ES, pažymi jis, tačiau reguliuotojas darosi vis reiklesnis: „Lietuvos bankas laikosi konservatyvesnio požiūrio tiek išduodamas naujas licencijas, tiek vykdydamas jau veikiančių finansų sektoriaus dalyvių priežiūrą. Jis taip pat yra pakankamai kompetentingas priimti savo sprendimus bei aiškinimus, nepaisant to, kas vyksta kitose jurisdikcijose.“

Lietuvoje sparčiai auga ir faktoringo rinka – sektoriuje veikia keletas naujų įmonių. „Kai kurios anksčiau tik faktoringu užsiėmusios bendrovės įsigijo ir banko licencijas, – pažymi M. Matiukas. – Be to, liberalus reguliavimas Lietuvoje leidžia teikti faktoringo paslaugas be atskiros licencijos.“ Toks atvirumas pritraukė į rinką užsienio įmones, sako jis, „ieškančias galimybių šiame augančiame sektoriuje. Taip pat matėme investicijų ir A serijos finansavimo raundų faktoringo įmonėse – tai rodo didelį susidomėjimą šia alternatyvaus finansavimo forma.“

M. Matiuko teigimu, Lietuvos patrauklumą užsienio finansų rinkos dalyviams lemia keli veiksniai. „Pirma, šalyje yra nusistovėjusi reguliavimo sistema. Reguliuojančių institucijų patirtis ir aiškios pozicijos užtikrina stabilumą bei nuspėjamumą, – sako jis. – Be to, Lietuva turi finansų įmonių pritraukimo ir ugdymo istoriją, kurią akivaizdžiai rodo elektroninių pinigų įstaigų augimas pastaraisiais metais. Šalies technologijų, finansų ir teisės specialistų potencialas bei kompetencija dar labiau didina jos patrauklumą naujiems rinkos dalyviams.“

Galiausiai reguliuotojas taip pat veikia aktyviai ir toliaregiškai: „Lietuvos banko strateginis dėmesys pastaruoju metu nukrypo į kapitalo rinkų tobulinimą – tai, tikėtina, dar labiau įtvirtins šalies pozicijas pasaulinėje finansų rinkoje“, – pabrėžia M. Matiukas.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas „CEE Legal Matters“: Lithuania’s Dynamic Financial Landscape: A Buzz Interview with Marius Matiukas of Adon Legal (ceelegalmatters.com).